Šiuo metu JAV valstijos administruoja dešimčių milijardų dolerių vertės turtą, įskaitant banko sąskaitas, akcijas ir gyvybės draudimo išmokas, dėl kurių iki šiol niekas nepareiškė savo teisių.
Šią situaciją apsunkina tai, kad Amerikos paveldėjimo teisė ir paveldėjimo bylų nagrinėjimo procedūros (probate), taip pat „neatsiimto palikimo“ ir nepareikalauto turto (Unclaimed Property / Escheat) klausimai apima itin plačią sritį. Taip yra todėl, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose nėra vieningo federalinio paveldėjimo teisės kodekso.
Ką vis dėlto galima bendrai pasakyti apie paveldėjimo procesus JAV?
Jungtinėse Amerikos Valstijose palikimo administravimo procedūra, bendrai vadinama probate, iš esmės priklauso nuo to, ar mirusysis paliko galiojantį testamentą (paveldėjimas pagal testamentą, testate), ar mirė nepalikęs testamento (paveldėjimas pagal įstatymą, intestate).
Kadangi JAV nėra vieningo federalinio paveldėjimo teisės kodekso, visos 50 valstijų taiko savo įstatymus ir turi specializuotus teismus, nagrinėjančius paveldėjimo bylas (Probate Courts; pavyzdžiui, Niujorke veikia Surrogate’s Court). Vis dėlto pagrindiniai proceso etapai visoje šalyje grindžiami panašiais principais.
Toliau pateikiama Amerikos paveldėjimo proceso apžvalga – nuo oficialių teisinių veiksmų iki tolesnio neatsiimto palikimo likimo.
1. Proceso pradėjimas ir palikimo atstovo paskyrimas
Procesas paprastai pradedamas kompetentingame apygardos teisme (County), esančiame toje apygardoje, kurioje mirusysis turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Kai yra testamentas (Testate):
Testamente nurodytas asmuo, paskirtas testamento vykdytoju (Executor), pateikia teismui testamentą ir mirties liudijimą.
Teismas patikrina testamento galiojimą ir išduoda dokumentą, vadinamą Letters Testamentary, kuriuo testamento vykdytojui suteikiama teisė administruoti palikimą.
Kai testamento nėra (Intestate):
Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, artimas giminaitis arba kitas suinteresuotas asmuo kreipiasi į teismą dėl palikimo administratoriaus (Administrator) paskyrimo.
Administratorius gauna teismo įgaliojimą, patvirtinamą dokumentu, vadinamu Letters of Administration.
2. Palikimo turto nustatymas ir įvertinimas (Inventory)
Pirmoji ir svarbiausia paskirto palikimo atstovo (Executor arba Administrator) užduotis – apsaugoti, nustatyti ir įvertinti visą mirusiojo turtą.
Turi būti nustatytos ir užregistruotos banko sąskaitos, nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, asmeninis turtas ir verslo dalys.
Daugeliu atvejų būtina pasitelkti turto vertintoją (Appraiser), kuris nustatytų tikslią nekilnojamojo turto ar meno kūrinių rinkos vertę. Išsamus turto aprašas kartu su jo vertinimu (Inventory and Appraisal) turi būti pateiktas teismui.
Svarbu! Koks turtas įtraukiamas į paveldėjimo procesą?
Jungtinėse Amerikos Valstijose didelė turto dalis perduodama netaikant teisminės paveldėjimo procedūros. Toks turtas vadinamas Non-Probate Assets.
Jam, be kita ko, priskiriama:
· bendrai valdoma nekilnojamojo turto nuosavybė su teisę pergyventi kitą bendraturtį suteikiančia sąlyga (Joint Tenancy with Right of Survivorship)
· banko sąskaitos, kuriose nurodyti lėšų gavėjai (Payable on Death – POD)
· gyvybės draudimo polisai
· į patikėjimo struktūras (Living Trust) perduotas turtas
Šis turtas tiesiogiai perduodamas nurodytiems gavėjams, netaikant teisminės paveldėjimo procedūros.
3. Kreditorių informavimas ir skolų padengimas
Amerikos teisė suteikia kreditoriams didelę apsaugą. Paprastai paveldėtojai gali gauti savo palikimo dalį tik tada, kai padengiamos visos palikimo skolos.
Pranešimas kreditoriams:
Palikimo atstovas privalo paskelbti pranešimą vietos laikraščiuose ir, jei reikia, oficialiuose leidiniuose, kviesdamas kreditorius pateikti savo reikalavimus.
Terminai:
Priklausomai nuo konkrečios valstijos teisės aktų, kreditoriai paprastai turi nuo trijų iki keturių mėnesių reikalavimams pateikti. Tačiau daugelyje valstijų nustatyti ilgesni terminai.
Jeigu reikalavimas nepateikiamas per nustatytą terminą, galimybė jį priverstinai išieškoti gali būti prarasta.
Mokėjimai:
Iš palikimo lėšų, be kita ko, apmokama:
· laidotuvių išlaidos
· paveldėjimo proceso mokesčiai ir išlaidos
· esamos skolos, pavyzdžiui, kredito kortelių skolos, hipotekos įsipareigojimai ir ligoninių sąskaitos
· galutinė mirusiojo pajamų mokesčio deklaracija ir galimos nesumokėtos mokestinės prievolės
· taikomi paveldėjimo arba palikimo mokesčiai (Estate Tax)
4. Turto paskirstymas ir proceso užbaigimas
Padengęs visas skolas ir sumokėjęs mokesčius, palikimo atstovas pateikia teismui galutinę finansinę ataskaitą (Accounting), kurioje išsamiai nurodomos visos pajamos ir išlaidos.
Jeigu yra testamentas:
Teismui patvirtinus ataskaitą, likęs turtas paskirstomas naudos gavėjams (Beneficiaries) pagal testamente išdėstytus nurodymus.
Jeigu testamento nėra (Intestate):
Turtas paskirstomas pagal atitinkamos valstijos teisės aktuose nustatytą paveldėjimo pagal įstatymą tvarką (Intestacy Laws).
Taisyklės įvairiose valstijose skiriasi, tačiau paprastai nustatoma tokia paveldėjimo eilė:
· pergyvenęs sutuoktinis
· vaikai
· vaikaičiai
· tėvai
· broliai ir seserys
· tolimesni giminaičiai, pavyzdžiui, tetos, dėdės ir pusbroliai bei pusseserės
Kai kuriose valstijose palikimas padalijamas tarp motinos ir tėvo giminės linijų, o kitose visą turtą gali paveldėti artimiausias pagal įstatymą teisę turintis giminaitis.
5. Kas nutinka, jeigu nėra paveldėtojų?
Šiame etape procesas pereina į „neatsiimto palikimo“ nagrinėjimo stadiją.
Paveldėtojų paieška
Jeigu nėra žinomų giminaičių, teismas ir palikimo administratorius negali iš karto paskelbti, kad turtas priklauso valstybei.
Jie privalo atlikti išsamią ir sąžiningą galimų paveldėtojų paiešką (Diligent Search).
Tokiais atvejais dažnai pasitelkiamos specializuotos genealogijos įmonės ir paveldėtojų paieškos specialistai (Forensic Genealogists arba Probate Research Firms). Atlikdami genealoginius tyrimus, jie siekia surasti net trečiojo ar ketvirtojo giminystės laipsnio šalutinės linijos giminaičius, įskaitant gyvenančius užsienyje – pavyzdžiui, Rytų Europoje, jeigu ten liko į JAV emigravusio protėvio giminaičių.
Turto perėjimas valstybei: Escheat
Jeigu paieška neduoda rezultatų arba paveldėtojai nepareiškia savo teisių per įstatyme nustatytą laikotarpį, gali būti taikomas teisinis institutas escheat, reiškiantis turto perėjimą valstybei.
Turto perdavimas valstybei:
Paveldėjimo teismas užbaigia procesą ir nurodo likusias pinigines lėšas, banko sąskaitų likučius bei pajamas, gautas pardavus asmeninį ar nekilnojamąjį turtą, pervesti į valstijos iždą arba kompetentingą neatsiimto turto administravimo padalinį (State Treasury arba Unclaimed Property Division).
Saugojimo laikotarpis:
Dauguma valstijų šių lėšų iš karto neišleidžia. Vietoj to jos saugo turtą, iš esmės veikdamos kaip jo saugotojos.
Kai kuriose valstijose įstatyminiai paveldėtojai gali kreiptis dėl turto grąžinimo net po daugelio metų, o kartais ir be jokio laiko apribojimo, jeigu gali patikimai įrodyti savo giminystės ryšį su mirusiuoju.
