Genealoginiai tyrimai tradiciškai rėmėsi dokumentais: bažnytinių ir civilinės metrikacijos registrų įrašais, gyventojų surašymais, paveldėjimo bylomis, nekrologais, senais laiškais ir kitais archyviniais šaltiniais. Remdamiesi jais, tyrėjai bando rekonstruoti, kas yra kieno vaikas, brolis ar sesuo arba tolimesnis giminaitis. Tačiau DNR tyrimai sukūrė iš esmės naują dimensiją.